- vortinklė
- vórtinklė sf. (1) NdŽ, KŽ, võrtinklė (1) NdŽ 1. J, J. Jabl, NdŽ, Lkž, Als, Pln, Kl, Vvr žr. voratinklis 1: Vórtinklių pilnos kertės Mžk. A šienas, a vórtinklė kokia nutįsusi – staldė[je] su žvake bijosam būti End. Vortinklės dedas ant žemės priš pagadą Šts. Jei į pirštaitį įsipjovei, su tuo pirštaičiu par vórtinklę, par vieną, par kitą [, kad užsitrauktų žaizda] End.Vieną metą, mano bitims bespietant, motiną radau į vortinklę pakabintą S.Dauk. Žvilgterėjo nejučioms į lubas – viena lite vortinklės! Žem. Šluota per sienas važiavo, dulkes ir vortinkles nubraukdama prš. | prk.: Ir jo nusitikėjimas yra vortinklė RBJob8,14. ^ Įstatymas, jei tamsus, neaiškus, sumęstas, tai kaipo tamsioj girioj vortinklės paspęstos D.Pošk. 2. LBŽ, NdŽ bot. lelijinių šeimos augalas, šiaudenis (Anthericum): Lelijinė vortinklė (A. liliago) Mt. Vórtinklė šakotė (A. ramosum) KŽ; Mt.
Dictionary of the Lithuanian Language.